Dezinfekcija: kas tai, kodėl svarbu ir kaip ją atlikti tinkamai

Kas yra dezinfekcija? - tai procesas, kurio metu yra sunaikinami ar pašalinami mikroorganizmai (pavyzdžiui, bakterijos, virusai ar grybai) nuo paviršių, daiktų ar odos. Šis procesas svarbus siekiant sumažinti infekcijų plitimą tiek sveikatos priežiūros įstaigose, tiek viešose ar buitinėse aplinkose. Nors dezinfekcija dažnai painiojama su sterilizacija, svarbu suprasti, kad tai nėra tas pats. Dezinfekcija nepašalina visų mikroorganizmų, tačiau pakankamai sumažina jų kiekį iki saugaus lygio, neleidžiant infekcijoms plisti.
Dezinfekcijos tikslas ir reikšmė
Pagrindinis dezinfekcijos tikslas – sunaikinti patogeninius mikroorganizmus, kurie gali sukelti ligas ar infekcijas. Tai būtinas žingsnis medicinos, maisto pramonės, viešojo maitinimo, higienos, švietimo bei kitose srityse. Teisingai atlikta dezinfekcija padeda apsaugoti žmones nuo infekcinių ligų protrūkių bei užtikrina bendrą aplinkos saugumą.
Skirtingai nei sterilizacija, kuri sunaikina visus mikroorganizmus ir jų sporas, dezinfekcija dažniausiai veikia tik vegetatyvines (aktyvias) bakterijas, virusus, grybelines formas, bet ne visada – sporas. Todėl dezinfekcija naudojama kasdienėje praktikoje, o sterilizacija – tada, kai reikia visiško mikrobiologinio švarumo.
Dezinfekcijos rūšys
Pagal paskirtį
- Profilaktinė dezinfekcija – atliekama nuolat, siekiant užkirsti kelią infekcijų plitimui. Ji apima paviršių, rankų, įrankių ir patalpų dezinfekavimą kasdienėje veikloje.
- Einamoji (bėgamoji) dezinfekcija – atliekama infekcijos protrūkio metu. Ji skirta ligos židiniui apriboti.
- Baigiamoji dezinfekcija – vykdoma po ligos židinio likvidavimo, pavyzdžiui, kai pacientas pasveiksta ar miršta, siekiant pašalinti infekcijos šaltinius.
Pagal veiksmingumo lygį
- Aukšto lygio dezinfekcija – sunaikina visus mikroorganizmus, išskyrus kai kurias bakterijų sporas.
- Vidutinio lygio dezinfekcija – naikina vegetatyvines bakterijas, kai kuriuos virusus ir grybelius.
- Žemo lygio dezinfekcija – veiksminga tik prieš kai kurias bakterijas ir virusus, tačiau neveikia prieš tuberkuliozės bakterijas ar sporas.
Dezinfekcijos metodai
Yra keturi pagrindiniai dezinfekcijos metodai, kurie skiriasi savo veikimo principais, priemonėmis ir naudojimo sritimis.
1. Mechaninis metodas
Šis metodas grindžiamas fiziniu mikroorganizmų pašalinimu nuo paviršių. Pavyzdžiui, paviršių valymas drėgna šluoste, siurbimas, dulkių šalinimas ar plovimas. Tai pirminė dezinfekcijos priemonė, kuri padeda sumažinti mikroorganizmų kiekį, ypač ten, kur naudojami papildomi dezinfekuojantys skysčiai ar garai.
2. Fizinis metodas
Fiziniai metodai naudoja įvairius natūralius veiksnius – karštį, garus, virinimą, ultravioletinę šviesą ar ultragarso bangas. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Virinimas – instrumentai virinami 100°C temperatūroje bent 5–20 minučių. Papildžius tirpalą 2% sodos bikarbonato, sumažėja metalo korozijos rizika.
- Plovimo mašinos – naudojamos patalynės, indų ar instrumentų dezinfekcijai karštu vandeniu ir garais.
- Pasterizacija – taikoma skysčių dezinfekcijai žemesnėje nei 100°C temperatūroje, dažnai maisto pramonėje.
3. Biologinis metodas
Šiuo metodu pasitelkiami gyvi organizmai (pvz., bakterijos), kurie natūraliai slopina ar naikina kitus mikroorganizmus. Dažniausiai taikomas aplinkosaugos srityje, pavyzdžiui:
- Vandens filtracija – vandentiekio stotyse vanduo praeina pro biologinius filtrus, kuriuose gyvena mikroorganizmai, skaidantys kenksmingas medžiagas.
- Nuotekų valymas – biologinės valymo stotys šalina teršalus pasitelkdamos natūralią mikroflorą.
4. Cheminis metodas
Dažniausiai naudojamas metodas, pagrįstas cheminėmis medžiagomis, kurios naikina mikroorganizmus. Populiariausi dezinfekantai:
- Chloro junginiai (natrio hipochloritas)
- Alkoholis (etanolis, izopropanolis)
- Vandenilio peroksidas
- Ketvirtiniai amonio junginiai
Cheminių medžiagų veiksmingumas priklauso nuo:
- Temperatūros
- pH lygio
- Kontaktinio laiko
- Medžiagos koncentracijos
Cheminė dezinfekcija gali būti mažiau efektyvi nei sterilizacija ar fizinė dezinfekcija, bet ji yra labai praktiška kasdienėje aplinkoje – ypač paviršių, grindų, rankų, įrankių dezinfekavimui.
Dezinfekuojančių medžiagų savybės
Geri dezinfekantai turėtų turėti šias savybes:
- Greitai ir efektyviai naikinti mikroorganizmus
- Būti netoksiški žmonėms ir gyvūnams
- Gerai tirpti vandenyje
- Neskleisti aitraus kvapo
- Neardyti dezinfekuojamų objektų medžiagų
- Išlaikyti veiksmingumą sąlytyje su organinėmis medžiagomis
Be to, jie turi būti saugūs naudoti įvairiose situacijose, nesukelti alergijų, o esant poreikiui – būti tinkami ir jautriems paviršiams.
Išvada
Dezinfekcija yra vienas svarbiausių higienos palaikymo ir infekcijų prevencijos būdų. Priklausomai nuo situacijos, pasirenkami skirtingi metodai: mechaninis, biologinis, fizinis arba cheminis. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą metodą, naudoti veiksmingas priemones ir laikytis nustatytų procedūrų. Tinkamai atlikta dezinfekcija ne tik apsaugo nuo ligų, bet ir užtikrina saugią aplinką tiek medicinoje, tiek kasdienėje buityje.